kultūra
Haiku parašinėjimai
Plastmasės spygliuos
mirguliuoja lemputės,
oho, kaip jauku.
2021 m. kalėdinis, įkvėptas dirbtinių eglučių.
Užgeso šviesos
Išlukštentas ledinukas
Daužos tarp dantų.
2022 balandžio 27 d. R. Petrausko knygos “Poltava” pristatyme. Moteris traškina ledinuko popieriuką, ledinuką slapčia kiša į burną.
Kai užklumpa haiku
Haiku dažniausiai nutinka čia ir dabar, dėl to svarbu turėti kur jį užfiksuoti. Neveltui sakoma, o ir haiku kūrimo taisyklės numato, kad haiku turi atsispindėti esamasis laikas. Dar to nežinodama ir užrašinėdama nesąmoningai rašydavau esamu laiku.
Haiku yra poetinė proza, kuri yra kilusi XV-XVI a. iš Japonijos. Kilmė – galimai nutrupėjusio penkeilio.
Paprastai haiku užrašomas atskirame bloknoto puslapy. Siekiama pajausti grožį paprastuose dalykuose (man dažniausiai tai nepavyksta, nes mintis paprastai gimsta iš kritikuotinų veikų). Jausmai, kurie reiškiami haiku turi būti numanomi, o ne akivaizdžiai užrašyti. Reikalingas sezoninis žodis, ar sezono apibūdinimas, o ne konkretumas (pvz. žodis ruduo, šlapdriba ar pan. per akivaizdūs ir konkretūs).
Svarbu – impresija, įspūdis, kuris laiku spėtas pastebėti ir užfiksuotas.
Svarbu surasti vieną svarbiausią žodį, kuris viską sieja ir laiko. Vėliau “viskas išsivynioja”..
pirmasis, ir kol kas paskutinis slemo posmas
Įrašas apie fotografiją ir ryškinimą, taisyklės
Prieš maždaug metus atsigrežiau į analoginę fotografiją. Kitaip tariant fotografiją, kuriai reikalingos tradicinės fotojuostos. Gyvendama regione pajutau šiokią tokią prekių ir paslaugų atskirtį, kuri privertė mane pasidomėti savarankišku juostų ryškinimu. Plungėje išryškintos juostos, ją pateikus paslaugos teikėjui, reikia laukti iki 20 dienų (!) ir ryškina tik spalvotas juostas (?!), kai tuo tarpu didmiesty tas procesas trunka iki 1-2 dienų..
Tad nieko nelaukus su bičiuliu fotografu atlikome nemenką juostų bei chemikalų užsakymą iš Čekijos ir štai, viską galima atlikti savarankiškai!
Fotografavimui naudoju Olympus OM10 fotoaparatą su 28 mm, 50 mm bei 125 mm objektyvais. Tiesa, šiuo metu daugiausiai fotografuoju su 50 mm objektyvu. Jaučiu, kad turi praeiti dar bent keletas metų, kad suprasčiau būtent šio fotoaparato subtilybes, nes sufotografavus 36 kadrų juostelę džiaugiuosi gavusi bent keletą pavykusių kadrų.
Ryškinimas nėra toks sudėtingas, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Čia “pasidėsiu” sau (o galbūt pravers ir kitiems) taisykles, kaip ryškinti fotojuostą (šiuo atveju šimtinę):
- Susisukti juostą į bakelį (visiškoje tamsoje; svarbu, kad juostoje liktų galas, kurį reikia užkabinti sukant).
- Turėti 2 vnt. po 0.5 l buteliukų švaraus vandens (po 20 laipsnių temperatūros).
- Į vieną buteliuką pilti čėrką ryškalo, o į kitą – čėrką fiksažo.
- Į uždengtą baką su susukta juosta supilti buteliuką su ryškalų. Laikyti 7 min (šimtinei juostai) pasukiojant bakelį kas 30 s.
- Po 7 min išpilti skystį. Į bakelį pilti vandenį ir praskalavus juostą išpilti. Kartoti bent 3 kartus.
- Supilti buteliuką su fiksažu. Palaikyti 5 min pasukinėjant bakelį.
- Po 5 min išpylus fiksažą juostą išvynioti ir gerai išplauti po šaltu vandeniu.
Juoda/ balta juosta, pirmasis blynas
Štai čia matote keletą visai pavykusių kadrų. Žinoma, jie nėra preciziški, tikslūs, gana prastai sufokusuoti. Nepaisant to nuotraukos išlaiko “senovinės” fotografijos įspūdį, kurio aš ir siekiau pradėjusi fotografuoti su juostiniu fotoaparatu ir juodai balta fotojuosta. Nuotraukos nuskanuotos bibliotekoje. Jas galima redaguoti, tačiau aš to nedariau siekdama kadrus išlaikyti kiek įmanoma natūralesniais.
Fotografuoti baltut baltutėlę žiemą yra iššūkis, nes turime per daug šviesos dėl akinančio sniego baltumo, tačiau norėjosi pabandyti tą užfiksuoti. Įdomu, kaip atrodytų nuotraukos, jeigu jas atspausdinčiau ant popieriaus?! Gal gautųsi visai simpatiški žiemos pasakos atvirukai 🙂
P.S. nuotraukose matote ir mano mielus grupiokus.
Juoda/Balta juosta, bandymai prie jūros
Šiuo atveju vėl buvo naudojama Fomapan 100 juosta. Išryškinusi ją supratau, ką turėjo galvoje bičiulis fotografas sakydamas, kad prieš darydama kiekvieną kadrą užsirašyk, kokius nustatymus naudoji fotoaparate. Ar taip darysiu? Greičiausiai, kad ne, bent jau prie jūros. Nes audra Klaipėdoje būna ne kiekvieną dieną, o ir nutrūktgalviai aštrių pojūčių mėgėjai ore taip pat dažnai neskraido.
Tipsas man – tamsoje sukant juostelę į bakelį pasistengti jos nečiupinėti pirštais ir būti nusikarpius nagus. Arba dėvėti gumines pirštines.
Atėnai nespalvotai
33-iąji savo gimtadienį sutikau Atėnuose Akropolio papėdėje klausydama Stingo ir gerdama Cosmopolitan’ą. Su palinkėjimu sau, kad ateinantys metai būtų geriausi iš visų, kokie yra buvę. Kol kas viskas klostosi fantastiškai!
O ir nuotraukos pavyko itin gerai, nors vietomis akivaizdu, kad neišlaikytas horizontas. Atėnuose neeksperimentavau su fotoaparato nustatymais, naudojausi auto rėžimu, siekdama panaikinti savo Atėnų ir fotojuostų prakeiksmą. 2004 m. keliaudama į Atėnus vežiausi juostinį fotoaparatą ir abi juostos buvo arba prastai įstatytos, arba apsišvietė, tad likau visiškai be nuotraukų.. Šioje kelionėje taip pat turėjau vieną juostą eksperimentams, ir, žinoma, nieko gero joje nerasta. Beje, juostos galiojimas buvo pasibaigęs 1997 m. Nepaisant pasibaigusio galiojimo laiko fotografai dažnai eksperimentuoja su tokiomis juostomis ir pasiekia tikrai įspūdingų rezultatų. Man sėkmė ir šįkart nenusišypsojo.
cianotipijos dirbtuvės
Chemikalus, reikalingus cianotipijos technikai galima nesunkiai pasiruošti patiems. Reikia turėti [ferric ammonium citrate] ir [potassium ferricyanide] nepykite, nežinau kaip jie vadinasi lietuviškai.
Ištepus lapą chemikalais ir leidus jiems gerai susigerti ant lapo dėliojami augalai. Viskas gerai prispaudžiama po stiklu (galima naudoti nuotraukų rėmelius). Tuomet reikia palaikyti saulėje arba po UV spinduliais. Mes saulėje laikėme 8-10 min. Išardžius rėmą ir nuėmus augalus svarbu gerai nuplauti popierių.























