studijos
2021 M. RUGSĖJO 1-ąją VĖL TAPAU STUDENTE. ĮSTOJAU Į LYGINAMĄSIAS KULTŪRŲ STUDIJAS
Baigusi istorijas bakalauro studijas 2011 m. supratau, kad noriu tęsti mokslus susijusius su kultūros sritimi, nes esu įsitikinusi, kad kultūros ir istorijos sritys yra neatsiejamos viena nuo kitos, taigi ilgą laiką ieškojau studijų programos, kuri būti kryptingai susijusi tarpusavy.
Nepaslaptis, kad kuo ilgesnę pertrauką turi tarp mokslų, tuo sunkiau vėliau juos tęsti. Taigi po 10 m. pertraukos pagaliau ryžausi magistro studijoms ir į jas žengiau su visai kitokiu nusiteikimu. Dar gi pasisekė man, kad jos yra visiškai nuotolinės, tad galiu sau ramiai studijuoti iš savo Varkalių kaimuko.
Bebaigiant pirmąjį magistro studijų kursą galiu drąsiai teigti, kad mokslai VDU pranoko mano lūkesčius. O gal aš atėjau studijuoti labiau subrendusi ir pasiryžusi sugriebti tiek žinių, kiek pajėgsiu (ir, kiek netingėsiu, nes tai mano didelė yda). Subrendus pradėti studijuoti magistro studijose, mano manymu, yra didis pranašumas, nes jau turi su savimi kažkiek žinių ir patirties, kuria gali dalintis bei gi žinai, ko sieki savo mokslu.
Šiame internetiniame puslapyje dalinsiuosi savo tekstais iš paskaitų, apmastymais, patyrimais. Viliuosi, kad bus įdomu ne tik skaitytojams, tačiau ir pačiai bus smagu ateity iš naujo peržvelgti savo “archyvėlį”. Taigi šis puslapis tarnaus ir kaip mano asmeninė medžiagos talpykla.
Daugiau apie mano studijų programą galite perskaityti paspaudę čia.
PAŽINTIS SU C. LEVI-STRAUSS IR JO POŽIŪRIS Į SENĄSIAS RELIGIJAS
Religijų studijų programos kurse turėjome pasirinkti vieną mokslininką, tyrinėjusį religijas. Turėjome perskaityti atitinkamą jo knygą, dalyvaujant paskaitos seminaruose atskleisti konkrečius klausimus, kurie yra aprašomi (arba ne) toje knygoje ir galiausiai knygos pagrindu parašyti tekstą, kuriame atsiskleistų autoriaus požiūris į religijas.
Dėstytojos kruopšiai suplanuota dalyko studijų programa privertė mane, “perestukinę”, pasitempti ir pasiruošti kiekvienam seminarui, nes visi buvome paklausti “o ką gi sako pvz. C. Levi-Strauss’as apie mitinį mąstymą savo knygoje? kaip susietumei jo aptariamus aspektus su šiuolaikinėmis relogijomis?” Uhh.. privertė pasukti galvelę ir ieškoti atsakymų knygoje, kuri visai nepriminė sausos teorijos žodynėlio, o veikiau buvo klampus, gausus pavyzdžiais skaitinys, grįstas struktūralistiniu požiūriu į senąsias religijas. Dėstytoja prieš man pasirenkant šią knygą paklausė, ar tikrai noriu ją skaityti, pristatinėti ir vėliau ruošti tekstą. Sumišau. Bet galiausiai pradėjusi skaityti apsidžiaugiau savo sprendimu.
Tekstas buvo atspausdintas kultūros laikraštyje “Žemaičių saulutė”. Išspausdintas 2022 balandžio 29 d., nr. 4.
Čia galite paskaityti mano tekstą apie magiją, mitologiją ir totemizmą C. Levi-Strauss knygoje “Laukinis mąstymas
Asmenybė, kuri padarė didelę įtaką mano gyvenime
Prisipažinsiu, kad gavusi šią užduotį Tarpkultūrinių lyčių ir gyvenimo ciklo tyrimų studijose svarsčiau, kad greitai ir lengvai su ja susidorosiu. Tačiau pradėjusi mąstyti, kokia gi asmenybė padarė didžiausią įtaką mano gyvenime sunerimau, nes niekaip nesugebėjau išgvildenti savo mintyse šio klausimo. Turbūt dėl to pasilikau šią užduotį paskutinei minutei, o ją atidėjus – vėl paskutinei akimirkai, kai jau “svyla padai”. Negebėjimas valdyti savo laiko – bruožas, kurį perėmiau iš savo tėčio.
Rašydama tekstą bandžiau iš dalies pritaikyti C. Jungo mintis išgirstas paskaitų metu.
Tekstą galite perskaityti čia.
kėdė, kaip materialaus paveldo objektas
Studijuojant Europos tautų materialinės kultūros kursą gavome užduotį surinkti empirinę medžiagą apie pasirinktą materialaus kultūros paveldo objektą ir vėliau parašyti apie jį tekstą, kurį galite perskaityti štai čia.
Sėdėdama ant XX a. septintajame dešimtmetyje suprojektuoto V.E. Cukermanienės krėslo sumaniau rinkti empirinę medžiagą būtent apie kėdės ir krėslus, kurie šiomis dienos grįžta į madą. Naujuose interjeruose restauruoti XIX-XX a. sukurti baldai tampa išskirtine detale, “gero skonio” simboliu. Įvairūs krėslai, kėdės ir kiti baldai sovietmečiu buvo gaminami masiškai nes gyventojams persikėlus į daugiabučius reikėjo suteikti galimybę įsigyti paprastus, minimalistinius ir nebrangius baldus. Prieš daugiau negu 50 metų masiškai gaminti baldai buvo įprasti, aptinkami daugelyje butų, biurų. Iki šių dienų išlikę ir restauruoti sėdimieji to meto baldai tampa išskirtine interjero detale, už kurią dažnai šiandien sumokama nemaža kaina. Žmonės, vis labiau persisunkę lakoniško šių dienų stiliaus pradeda atsigręžti į praeities tendencijas. Dalis savo interjerams renkasi art deco stiliaus kėdes, fotelius ir krėslus, dalis – sovietmečiu kurtus modernistinius sėdimuosius baldus.
Tekste taip pat rasite ir įžvalgų apie IKEA tinkle pardavinėjamą fotelį bei sovietmečiu sukurtą fotelį iš komplekto “Ąžuolas” 🙂
Aukščiau yra 1964 m. pradėti gaminti sėdimieji baldai. Ant vieno iš jų sėdžiu šiuo metu (“paveldėjau” iš senelių).
Nuotraukose matote V. E. Cukermanienės projektuotą sėdimąjį baldą ir IKEA tinklę pardavinėjamą fotelį. Abu prekyboje atsirado panašiu laikotarpiu.
Tokių ir panašių baldų galima rasti socialinio tinklo Facebook grupėje “Vintage fanai”. Žmonės atiduoda arba pigiai parduoda sovietmečiu projektuotus baldus, kurie vėliau yra restauruojami ir perparduodami. Šis baldų komplektas yra pagamintas 1975 m. baldų kombinate “Buitis”.
Neskubėk ir liksi paskutinis, arba kodėl teko pasidomėti musulmonių moterų apranga Indijoje XXi a.
Mūsų studijos yra nuotolinės ir jos vyksta per Moodle sistemą. Kiekvienas dėstytojas sukelia medžiagą, kurią naudojame mokymuisi, įkelia įvairias nuorodas, literatūros sąrašus, savo dalyko programą ir pan. Dažnokai moodle sistemoje randame iš praeitų kursų dėstymo likusius dokumentus ir dėl to galime numatyti, ką mes taip pat mokysimės, kokioms temoms reikės ruoštis. Dar gi dėstytojai kartais iš anksto įkelia ir “šviežius” savo dalyko dokumentus. Sakysite, kas čia tokio? Gal ir nieko 🙂 Dalis studentų dar prieš paskaitą susipažįsta su programa ir temomis, kurias reikės rinktis atidesniam studijavimui ir pristatymui grupėje ar darbų ruošimui. O kita dalis studentų tik prisijungę į pirmąją paskaitą pamato tas temas iš anksto nesidomėdami. Ir kas tada nutinka? Lenktynės su laiku, kas pirmesnis nučiups sau patraukliausią temelę 🙂 … ir jeigu nesi iš anksto pasidomėjęs, nusimatęs, apie ką norėtum gilintis lieka, kas lieka..
Nekvestionuosiu grupiokų temų pasirinkimo motyvų, nes kiekvienas jų turime savo. Tačiau jeigu šį įrašą perskaitytų dėtytojai, tai ši studentė (aš) pageidautų, kad temas rašto darbams, pasiruošimams seminarams ir pan. pirmą kartą parodytumėte paskaitos metu, o ne įkeltumėte iš anksto 🙂
Taip nutiko man per Musulmonų visuomenių etnologijos dalyko pirmąją paskaitą. Kol perskaičiau kiekvieną temą, apie kurią reikės ruošti pristatymą bent fragmentiškai apmąstydama, į ką norėčiau labiau pasigilinti – temos moodle dalyko chat’e jau buvo išgraibstytos. Ir man turbūt liko viena kontraversiškiausių temų apie musulmonų aprangą. Pamanysite, kad lengva ir įdomu? Tikrai nelengva, nors su užduotimi ir susitvarkiau, tačiau esu tikra, kad dėstytojo lūkesčių nepateisinau.
Mums reikėjo susisiaurinti pasirinktas temas. Kadangi Indijoje gyvena apie 200 mln. musulmonų, ir tai sudaro beveik 15 proc. visos Indijos populiacijos, nutariau panagrinėti, ar moteriška musulmonių ir indžių apranga siejasi tarpusavy.
Mano tekstą galite perskaityti čia.
Nuotraukoje matote Dolce&Gabbana mados namų kolekciją musulmonėms moterims, kuria buvo prekiaujama Indijoje. Nors akivaizdu, kad musulmonės modernėja, tačiau tuo pačiu siekia išlaikyti ir kuklumo principą yra aišku, kad Indijoje vyraujant itin didelei socialinei atskirčiai tokia apranga gali apsirengti tik labai reta moteris.
Kairėje indų vestuvės, dešinėje – musulmonų. Itin panašu ir galima sumaišyti. Žinoma, musulmonė moteris nėra atidengusi krūtinės dalies ir rankų. Tai gali būti hint’as jums ateičiai 🙂